- dvikibis
- dviki̇̀bis, dviki̇̀bė bdv. Vai̇̃kas džiaũgėsi dvikibiù ríešutu.
.
.
dvikibis — dvikìbis, ė adj. (2) J, dvìkibis (1), dvikỹbis (2) dvilypis; po du sukibęs: Pastatė dvikibę trobą Šauk. Galim suprasti, kad dvikỹbis w mums nereikalingas Jn. Keimarinių, arba dvikỹbių, santarų (consonantes geminatae) lietuviškoje kalboje… … Dictionary of the Lithuanian Language
dvikybinis — dvikỹbinis, ė adj. (1) dvilypinis, dvikibis: Jų karvė turėjo dvikỹbinį veršiuką: dviem galvom ir keturiom priešakinėm kojom Rs … Dictionary of the Lithuanian Language
dvikypis — dvikypis, ė adj. dvikibis: Kregždės susiedijoj krauna dvikypį lizdą rš … Dictionary of the Lithuanian Language